JONAS  VAILOKAITIS

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, finansininkas, visuomenės bei politinis veikėjas.

Karo metais įsitraukė į Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veiklą.

1919 m. su broliu Juozu, Mykolu Krupavičiumi, Aleksandru Stulginskiu ir Juozu Žebrausku pradėjo kurti Lietuvos ūkininkų sąjungą.

1920  – 1922 m. Steigiamojo Seimo atstovas.

1919 m. vasario 16 d. kartu su Aleksandru Stulginskiu, Andrium Dubinsku ir Pijumi Grajausku įsteigė Lietuvos ūkio banką (vėliau oficialiai vadinosi „Ūkio bankas”), buvo jo valdybos pirmininkas. Nuo 1922 m. tai didžiausias komercinis bankas,

1921 m. brolių Vailokaičių iniciatyva įsteigta draudimo akcinė bendrovė „Lietuva”.

1925 – 1940 m. Prekybos, pramonės ir amatų rūmų narys.

1927 m. J. Vailokaitis buvo vienas Lietuvos aeroklubo steigėjų.

Prasidėjus sovietų okupacijai 1940 m. liepos 3 d. pasitraukė į Vokietiją, su šeima kurį laiką gyveno Berlyne, po to persikėlė į Harco kalnų papėdėje esantį Blankenburgą.

Dalyvavo Vokietijos lietuvių visuomeniniame gyvenime, padėjo kurti Lietuvos aktyvistų frontą, stengėsi padėti pabėgėliams iš Lietuvos. Buvo palaidotas Blankenburgo kapinėse.

2007 m. rugpjūčio 18 d. Jono Vailokaičio palaikai perlaidoti Paštuvos kapinėse.

Gimė 1886 06 25  Pikžirniuose, Sintautų valsčiuje

Mirė 1944 12 16  (58 metų) Blankenburge, Vokietijoje

1938 m. apdovanotas DLK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu.
1935 m. vengrų tapytojas Jožefas Šenei (Senyei József) sukūrė J.Vailokaičio Portretą  (saugomas NČDM).

2000 m. išleistas pašto ženklas (dail. Jokūbas Zovė).

2011 m. Vilniuje išleista Vlado Terlecko knyga „Jonas Vailokaitis: gyvenimo ir veiklos bruožai“.
2017 m. sukurtas dokumentinis vaidybinis filmas „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą: Jonas Vailokaitis“.

2015 02 12 Kaune, Rokuose esančiai gatvei suteiktas J. Vailokaičio pavadinimas

2016 06 27 prie pastato Laisvės al. 57 (dab. Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos  viešoji biblioteka) atidengta memorialinė lenta.