Lietuvos Nepriklausomybės Akto
signataras, finansininkas, visuomenės
bei
politinis veikėjas.
Karo metais įsitraukė į
Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veiklą.
1919 m.
su broliu Juozu,
Mykolu Krupavičiumi,
Aleksandru Stulginskiu
ir
Juozu Žebrausku
pradėjo kurti
Lietuvos ūkininkų sąjungą.
1920
1922 m.
Steigiamojo Seimo
atstovas.
1919 m.
vasario 16
d. kartu su
Aleksandru Stulginskiu, Andrium Dubinsku ir Pijumi Grajausku
įsteigė
Lietuvos ūkio banką
(vėliau oficialiai vadinosi
Ūkio
bankas),
buvo jo valdybos pirmininkas. Nuo 1922 m.
tai didžiausias komercinis bankas,
1921 m.
brolių Vailokaičių iniciatyva įsteigta
draudimo akcinė bendrovė
Lietuva.
1925
1940 m.
Prekybos, pramonės ir amatų rūmų narys.
1927 m.
J. Vailokaitis buvo
vienas Lietuvos aeroklubo steigėjų.
Prasidėjus sovietų okupacijai
1940 m.
liepos 3
d. pasitraukė į
Vokietiją,
su šeima kurį laiką gyveno Berlyne, po to persikėlė į
Harco
kalnų papėdėje esantį
Blankenburgą.
Dalyvavo
Vokietijos lietuvių visuomeniniame
gyvenime, padėjo kurti
Lietuvos aktyvistų frontą,
stengėsi padėti pabėgėliams iš Lietuvos.
Buvo palaidotas
Blankenburgo kapinėse.
2007 m.
rugpjūčio 18
d. Jono Vailokaičio
palaikai perlaidoti Paštuvos kapinėse.
|