Lietuvos nepriklausomybės aktas ir jo paskelbimas
 „Lietuvos aide”

Lietuvos Tarybos* 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje, Didžiojoje g. 30 (dabar Pilies g. 26, Signatarų namai), pirmininkaujant Jonui Basanavičiui,  pasirašytas ir perskaitytas dokumentas, skelbiantis, kad atkuriama Lietuvos Valstybė, ir ji atsižada visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Tolimesnį valstybės likimą bei santvarką pavesta kurti Atkuriamajam Seimui.

Po Nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo Lietuvą toliau valdė  vokiečiai. Jie reikalavo, kad Lietuvos Taryba paskelbtų amžinąją sąjungą su  Vokietija, tačiau, lapkritį Vokietijoje kilus revoliucijai, Lietuva liko neprijungta prie Vokietijos ir Lietuvos nepriklausomybė buvo galutinai pripažinta.

Sovietų Rusija Nepriklausomybės Aktą pripažino 1920 m. liepos 12 d., pasirašydama su atkurta Lietuva Taikos sutartį.

„Lietuvos aidas”, kuriame visuomenei buvo paskelbta apie Lietuvos nepriklausomybę, vokiečių okupacijos metais buvo griežtai cenzūruojamas. Žinodama, kad akto paskelbimas supykdys okupantų administraciją, Lietuvos Taryba įsakė Martyno Kuktos spaustuvei išspausdinti kelis šimtus laikraščio egzempliorių trimis dienomis anksčiau prieš cenzoriaus peržiūrą.

Vasario 18 d. tekstas buvo perspausdintas Vokietijos laikraščiuose – „Das Neue Litauen“, „Vossische Zeitung“, „Taegliche Rundschau“, „Kreuzzeitung“ ir kituose.

Vokiečių valdžia nusprendė sunaikinti M. Kuktos spaustuvę, bet anksčiau išleisti „Lietuvos aido“ egzemplioriai pasiekė lietuvius Tėvynėje bei užsienyje (Rusijoje, JAV, Vokietijoje ir kitur). Vėliau akto platinimas paskelbtas nelegaliu, laikraščiai konfiskuoti. Petrui Klimui pasisekė paslėpti maždaug 60 vienetų.

* Lietuvos Taryba – 1917 m. rugsėjo 18 – 23 d.  Jono Basanavičiaus vadovaujamoje Vilniaus konferencijoje išrinkta institucija, siekusi Lietuvos valstybingumo atkūrimo