1923 m. pradžioje Lietuvos kariuomenės savanorių iniciatyva buvo sukurti Klaipėdos vadavimo sukilėlių daliniai. Sausio 9 d. Klaipėdos krašte prasidėjo sukilimas, sausio 15 d. sukilėliai užėmė Klaipėdą, o sausio 20 d. į Klaipėdą įžengė reguliarioji Lietuvos kariuomenė [1, p. 9-10].

1926 m. viduryje kariuomenei faktiškai pradėjo vadovauti Vyriausiojo štabo viršininku paskirtas generalinio štabo pulkininkas leitenantas Kazys Škirpa. Jis ėmėsi kariuomenės reorganizavimo darbų. Tačiau pradėtų darbų baigti nesuspėta [5, p. 149].

1926 m. pabaigoje kariuomenė buvo politinių įvykių sūkuryje. Gruodžio 17 d. ji įvykdė valstybinį perversmą, atiduodama valdžią tautininkams Antanui Smetonai ir Augustinui Voldemarui. <...> Kariuomenė tapo pagrindiniu prezidento Smetonos autoritarinio režimo ramsčiu ir jo vykdytoja. Nauji kariuomenės vadai didesnį dėmesį skyrė karių mokymui.

1928-1934 m. laikotarpiu kariuomenės karių skaičius svyravo nuo 16 iki 18 tūkstančių. Naujo karo grėsmė skatino imtis pertvarkų. Naujuoju kariuomenės štabo viršininku tapo Stasys Raštikis, kuris pradėjo radikalias kariuomenės permainas. <...> Buvo parengtas kariuomenės vadovybės įstatymas, apibrėžiantis kariuomenės vadovybės teises. Pats Raštikis 1935 m. sausio 1 d. paskirtas kariuomenės vadu.