Krašto apsaugos ministerija 1922 m. balandžio 11 d. įsakymu kariuomenei Nr. 83 įteisino karo veiksmų prieš puolančius Lietuvą priešus laikotarpius:

- prieš bolševikus nuo 1919 m. sausio 5 d. iki 1920 m. sausio 5 d.;

- prieš bermontininkus nuo 1919 m. liepos 26 d. iki 1919 m. gruodžio 15 d.;

- prieš lenkus nuo 1919 m. balandžio 18 d. iki 1920 m. gruodžio 1 d. [1, p. 9].

Vilnius lenkų rankose liko iki Antrojo pasaulinio karo pradžios. Nors nemaža dalis Lietuvos teritorijos liko lenkų rankose, pasiektas svarbiausias kariuomenės tikslas – apginti šalies nepriklausomybę [3].

1921 m. krašte tebebuvo karo padėtis, bet baigėsi intensyvios kovos fronte. Kariuomenėje buvo net 43 996 kariai. Kariuomenę sudarė 13 pėstininkų, 3 kavalerijos, 4 artilerijos pulkai, 3 atskirosios artilerijos grupės (divizionai), 7 atskirieji pėstininkų batalionai, karo aviacijos dalys, šarvuočių rinktinė, inžinerijos, elektrotechnikos (ryšių), geležinkelio ir automobilių batalionai, pasienio apsaugos daliniai. 1922-1924 m. laikotarpiu kariuomenę pradėta tvarkyti taikos meto sąlygoms [5, p. 148].