Lietuvos kariuomenės apginta ir saugota Lietuvos valstybė gyvavo iki Antrojo pasaulinio karo. Kariuomenė nepriklausomybės laikotarpiu stiprėjo, modernėjo, paruošė gana gausų mobilizacinį rezervą krašto gynybai. Tačiau lemiamu momentu kariuomenė net nepabandė kovoti [3].

1939 m. rugpjūčio 23 d. buvo pasirašyta Vokietijos ir Sovietų Sąjungos nepuolimo sutartis. Slaptasis papildomas šios sutarties protokolas numatė, kad šiaurinė Lietuvos siena taps Vokietijos ir SSRS interesų sferų siena, o Lietuvos interesams priskyrė Vilniaus kraštą [1, p. 11]. 1939 m. rugsėjo 28 d. buvo pasirašyta antroji  Vokietijos ir Sovietų Sąjungos sutartis ir slaptas papildomas protokolas, priskiriantis Lietuvos valstybės teritoriją SSRS interesų sferai. <...> 1939 m. spalio 10 d. buvo pasirašyta Vilniaus ir Vilniaus srities perdavimo Lietuvos Respublikai ir Lietuvos – Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartis [1, p. 12].

Lietuva susigrąžino sostinę Vilnių. Tačiau, remiantis sutartimi, 1939 m. lapkričio 15 d. į Lietuvą buvo įvestos sovietų karinės dalys, dislokuota apie 20.000 sovietų karių [5, p. 150].