Lietuvos kariuomenės karo mokykla

Nepriklausomybės metais išaugo jaunoji karininkija, išsilavinimą gavusi Lietuvos karo mokykloje <...>.      Išsilavinę, savo gyvenimą pašventę karo tarnybai ir davę priesaiką ginti Lietuvos laisvę karininkai tapo visos Lietuvos jaunimo pilietiškumo žadintojai ir stiprintojai. Visuotinė karo prievolė į kariuomenę pašaukdavo visus tinkamus karo tarnybai jaunuolius, kurie mokėsi iš savo vadų <...> [4, p. 6].

Pradėjus kurti Lietuvos kariuomenę, jau 1919 metų pradžioje akivaizdžiai trūko vadų. Kariuomenės vadovybė 1919 m. sausio 15 d. paskelbė karininkų mobilizaciją ir priėmė sprendimą nedelsiant Kaune organizuoti Karo mokyklą. Sausio 25 d. Karo mokyklos viršininku buvo paskirtas Jonas Galvydis-Bikauskas [2, p. 348].

1919 m. vasario 27 d. Galvydis-Bikauskas pasirašė pirmąjį įsakymą – ši diena laikytina Karo mokyklos veiklos pradžia. Balandžio 1 d. Karo mokykla buvo oficialiai atidaryta ir pašventinta. Vienas svarbiausių Karo mokyklos uždavinių buvo išugdyti karininką kaip specialistą ir kaip vadą, sugebantį puoselėti pavaldiniams tautiškumo dvasią.

Mokiniai sudarė vieną kuopą, kurios vadu buvo paskirtas mokyklos viršininko padėjėjas P. Tvaronas, vyr. instruktoriais – karininkai S. Dirmantas, M. Jagučiauskas, V. Barkauskas, J. Sutkus, J. Kalina [2, p. 348].