Specialieji drabužiai – uniformos buvo ir yra svarbus veiksnys bendruomenėje, asmenų ir grupių santykiuose. Asmenys, vilkėdami uniformas, aplinkai transliuoja vizualines užuominas. Iš dėvinčiojo uniformą yra tikimasi tam tikro elgesio, jis imamas sieti su tam tikru socialiniu statusu, vaidmeniu. Uniformos yra neatsiejamos nuo tokių temų kaip individualumas ir subordinacija, savikontrolė ir identiteto vizualinė išraiška.

Didžiausią parodos dalį sudaro Lietuvos Respublikos kariuomenės uniformų projektų piešiniai. Tik paskelbus nepriklausomybę, prioritetai buvo skiriami ne kariuomenės aprangai, o karių fiziniam ir taktiniam parengimui. Husarų pulko istoriją nagrinėjęs kapelionas J. Vaišnoras aprašė „labai keistą“ pirmųjų raitelių išvaizdą: „[…] inteligentas su plonais batukais, klierikas su ilga sutana, ūkininkas su klumpėmis ar vyžomis“. Tačiau kaip liudija parodos eksponatai, 1920–1923 m. buvo dedamos rimtos pastangos suvienodinti Lietuvos kariškių uniformas, dėmesys buvo kreipiamas į patogumą, estetiką, buvo dairomasi po tuometines kariškių uniformų madas. Parodoje taip pat eksponuojami Lietuvos moksleivių, sukarintų organizacijų, policininkų, medikų, Susisiekimo ministerijos darbuotojų uniformų projektų piešiniai, nuotraukos. Didžioji dalis parodos eksponatų visuomenei pristatomi pirmą kartą.

Parengė Lietuvos centrinis valstybės archyvas