Virtualios parodos
2023 m. Vilniaus miestas švęs savo 700 metų jubiliejų. Vilnius pirmą kartą paminėtas 1323 m. sausio 25 d. Gedimino laiškuose, kuriais į LDK sostinę buvo kviečiami pirkliai ir amatininkai. Tokiu būdu Vilnius pirmą kartą atsivėrė pasauliui, o pasaulis atrado Vilnių. Vilnius nuo pat ankstyvųjų valstybės gyvavimo laikų buvo jos širdis. Tai buvo šalies kultūrinis centras, valdovų rezidavimo vieta. Lotyniškoji krikščionybė, labiausiai į Rytus nutolęs Europos universitetas, tautų ir tikėjimų koegzistencija, savitas baroko epochos židinys, du šimtus metų miestą lydinti laisvių idėja ir kova už jas liudija apie nepaprastą Vilniaus patirtį.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, įsitraukdamas į Vilniaus 700 metų jubiliejaus minėjimą, 2022-uosius pradeda su 2 metus truksiančiu projektu „Dovana Vilniui“ virtualios parodos formatu Per šiuos ir ateinančius metus pasidalysime 700 rašytinių, foto, garso ir kino dokumentų, susijusių su Vilniaus miestu. Virtuali paroda bus nuolat atsinaujinanti ir papildoma naujais eksponatais įvairiomis temomis – nuo architektūros iki žymių vilniečių.
Naujienas apie parodos papildymą galite sekti archyvo Facebook paskyroje.
Kviečiame pažiūrėti!
SKIRTA ALGIRDO STATKEVIČIAUS 100-OSIOMS GIMIMO METINĖMS
Aktyvus neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, medikas, filosofas Algirdas Statkevičius gimė 1923 m. balandžio 1 d. Šakių aps. Sintautų vls. Pusdešrių k. 1933 m. baigė pradžios mokyklą, vėliau mokėsi Kauno savišvietos institute. 1944 m. baigė Kauno suaugusiųjų instituto Bendrojo lavinimo skyrių.
1944 m. liepos mėn., artėjant Raudonajai armijai, bandė trauktis į Vakarus, tačiau buvo sulaikytas Vokietijos pareigūnų ir įkalintas lageryje. Lietuvos kariuomenės kapitono Viktoro Vilkutaičio įkalbėtas, įstojo į Vokietijos žvalgybos mokyklą Karaliaučiuje, kurią baigęs įgijo radisto specialybę. 1944 m. spalio 23 d. drauge su kitais žvalgais buvo permestas į Lietuvą darbui Raudonosios armijos užnugaryje. Nusileidęs parašiutu, nusprendė nevykdyti gautų užduočių, ginklus paslėpė Kazlų Rūdos miškuose, o radijo siųstuvą – Kauno felčerių-akušerių mokyklos palėpėje. Apsigyvenęs Kaune, įstojo į Kauno universiteto Medicinos fakultetą studijuoti medicinos. Plačiau…
Parodoje siūlome susipažinti su šio laikotarpio statutais, kurie reglamentavo viršininkų ir pavaldinių tarpusavio santykius, tvarką, karių teises, pareigas, drausmę ir atsakomybę.
Parodos rengėjų tikslas – surinkti ir paskelbti visus visateksčius 1919–1940 m. išleistus kariuomenės statutus. Todėl maloniai kviečiame prie jos prisijungti visus, turinčius šio laikotarpio dokumentų.
Partneriai – Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos nacionalinė M.Mažvydo biblioteka, Kauno technologijos universiteto biblioteka.
1918-1953 metų Lietuvos kariuomenės karininkai – tai dvi karininkų kartos. Pirmoji – 1918-1920 metų Nepriklausomybės karų ir 1923 metų Klaipėdos išvadavimo kovų karininkai – karta, apgynusi Lietuvos laisvę.
Antrajai kartai priklausė Karo mokyklos išugdyti karininkai. Daugelis jų po 1940-ųjų okupacijos pateko į kalėjimus, lagerius, buvo nužudyti.
Nuotraukos ir dokumentai, supažindinantys su Lietuvos kariuomenės karininkais, išsilavinimo, tarnybos kariuomenėje faktais bei detalėmis, kariniais apdovanojimais.
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras.
Parodą rengė Lietuvos ypatingasis archyvas
Specialieji drabužiai – uniformos buvo ir yra svarbus veiksnys bendruomenėje, asmenų ir grupių santykiuose. Asmenys, vilkėdami uniformas, aplinkai transliuoja vizualines užuominas. Iš dėvinčiojo uniformą yra tikimasi tam tikro elgesio, jis imamas sieti su tam tikru socialiniu statusu, vaidmeniu. Uniformos yra neatsiejamos nuo tokių temų kaip individualumas ir subordinacija, savikontrolė ir identiteto vizualinė išraiška.
Parengė Lietuvos centrinis valstybės archyvas
SKELBIAMA KGB SUDARYTA JONO ŽEMAIČIO-VYTAUTO BAUDŽIAMOJI BYLA
Minint Jono Žemaičio-Vytauto 110-ąsias gimimo metines, Lietuvos ypatingasis archyvas skelbia Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos sudarytą J. Žemaičio-Vytauto baudžiamąją bylą.
J. Žemaičio-Vytauto ir suimtų jo bendražygių Juozo Palubeckio-Simo, Elenos Palubeckytės-Liudo, Marijonos Žiliūtės-Eglutės apklausos protokolai, liudytojų apklausų ir akistatų protokolai, dokumentų bei ginklų ekspertizės aktai, originalūs partizanų dokumentai ir fotonuotraukos, kiti procesiniai dokumentai saugomi baudžiamojoje byloje, kurią sudaro 13 tomų ir 7 priedai. Byloje yra 5115 lapų. Byloje, tarp daugybės Lietuvos partizanų dokumentų, yra saugomas vienintelis žinomas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos originalas.
Parengė Lietuvos ypatingasis archyvas
In memoriam: Simas Kudirka (1930–2023)
2023 m. vasario 11 d. mirė Lietuvos kovos už laisvę simboliu tapęs Simas Kudirka.
S. Kudirka gimė 1930 m. balandžio 9 d. Šakių apskrities Griškabūdžio kaime. 1949 m. pradėjo mokytis Klaipėdos jūreivystės mokykloje, ją baigęs buvo paimtas į privalomąją karinę tarnybą sovietų armijoje. Grįžęs iš armijos, įsidarbino žvejybos laivyne, vėliau perėjo dirbti į refrižeratorių laivyną, kur įvairiuose laivuose dirbo radistu. 1970 m. lapkričio 23 d., per oficialų Klaipėdos refrižeratorių laivyno plaukiojančios bazės „Tarybų Lietuva“ ir JAV pakrančių apsaugos laivo „Vigilant“ įgulų susitikimą JAV teritoriniuose vandenyse, S. Kudirka slapčia paprašė vieno JAV laivo įgulos nario pagalbos pabėgant į amerikiečių laivą. Peršokęs į JAV laivą, jis pasislėpė vidinėse patalpose ir kategoriškai atsisakė grįžti.
JAV pabėgėliams iš komunistinių kraštų prieglobstis būdavo suteikiamas automatiškai, išskyrus tuos atvejus, kai pabėgėlis savo šalyje būdavo įvykdęs kriminalinį nusikaltimą. Šia išlyga pasinaudojo laivo „Tarybų Lietuva“ kapitonas, laivo „Vigilant“ kapitonui pranešęs, kad prieš peršokdamas į amerikiečių laivą S. Kudirka iš jo kajutės pagrobė daug pinigų ir sudaužė radijo aparatūrą. Gavęs šią informaciją, JAV laivo kapitonas pranešė S. Kudirkai, kad negali jam suteikti politinio prieglobsčio ir pasiūlė arba grįžti į savo laivą arba šokti į atvirą jūrą ir plaukti į kitą laivą. Šokti per bortą S. Kudirka atsisakė ir buvo grąžintas į plaukiojančią bazę „Tarybų Lietuva“. Plačiau
Parengė Lietuvos ypatingasis archyvas