Virtualios parodos
Lietuvių partizanai ir ukrainiečių sukilėliai: 1944–1954 m.
Lietuvių ir ukrainiečių ginkluota kova už savo šalių Laisvę ir Nepriklausomybę įkvėpė ateities kartas ilgus dešimtmečius priešintis okupantui, 1990–1991 m. išsivaduoti iš sovietų priespaudos, o 2014 m. prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą – atremti agresiją.
Partizaninis karas Lietuvoje prasidėjo 1944 m. vasarą ir truko iki 1953 m., bet pavieniai partizanai veikė ir vėliau. 1946 m. birželio 6 d. įkurta vieninga pasipriešinimo organizacija – Bendro Demokratinio Pasipriešinimo Sąjūdis (BDPS), 1949 m. vasario mėn. pavadinta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžiu (LLKS). LLKS Taryba 1949 m. vasario 16 d. priėmė deklaraciją, skelbusią lietuvių tautos valią atkurti nepriklausomą demokratinę valstybę. Plačiau
Parodą rengė Lietuvos ypatingasis archyvas
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras.
Parodą rengė Lietuvos ypatingasis archyvas
Parodoje siūlome susipažinti su šio laikotarpio statutais, kurie reglamentavo viršininkų ir pavaldinių tarpusavio santykius, tvarką, karių teises, pareigas, drausmę ir atsakomybę.
Parodos rengėjų tikslas – surinkti ir paskelbti visus visateksčius 1919–1940 m. išleistus kariuomenės statutus. Todėl maloniai kviečiame prie jos prisijungti visus, turinčius šio laikotarpio dokumentų.
Partneriai – Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos nacionalinė M.Mažvydo biblioteka, Kauno technologijos universiteto biblioteka.
1918-1953 metų Lietuvos kariuomenės karininkai – tai dvi karininkų kartos. Pirmoji – 1918-1920 metų Nepriklausomybės karų ir 1923 metų Klaipėdos išvadavimo kovų karininkai – karta, apgynusi Lietuvos laisvę.
Antrajai kartai priklausė Karo mokyklos išugdyti karininkai. Daugelis jų po 1940-ųjų okupacijos pateko į kalėjimus, lagerius, buvo nužudyti.
Nuotraukos ir dokumentai, supažindinantys su Lietuvos kariuomenės karininkais, išsilavinimo, tarnybos kariuomenėje faktais bei detalėmis, kariniais apdovanojimais.
Specialieji drabužiai – uniformos buvo ir yra svarbus veiksnys bendruomenėje, asmenų ir grupių santykiuose. Asmenys, vilkėdami uniformas, aplinkai transliuoja vizualines užuominas. Iš dėvinčiojo uniformą yra tikimasi tam tikro elgesio, jis imamas sieti su tam tikru socialiniu statusu, vaidmeniu. Uniformos yra neatsiejamos nuo tokių temų kaip individualumas ir subordinacija, savikontrolė ir identiteto vizualinė išraiška.
Didžiausią parodos dalį sudaro Lietuvos Respublikos kariuomenės uniformų projektų piešiniai. Tik paskelbus nepriklausomybę, prioritetai buvo skiriami ne kariuomenės aprangai, o karių fiziniam ir taktiniam parengimui. Husarų pulko istoriją nagrinėjęs kapelionas J. Vaišnoras aprašė „labai keistą“ pirmųjų raitelių išvaizdą: „[…] inteligentas su plonais batukais, klierikas su ilga sutana, ūkininkas su klumpėmis ar vyžomis“. Tačiau kaip liudija parodos eksponatai, 1920–1923 m. buvo dedamos rimtos pastangos suvienodinti Lietuvos kariškių uniformas, dėmesys buvo kreipiamas į patogumą, estetiką, buvo dairomasi po tuometines kariškių uniformų madas. Parodoje taip pat eksponuojami Lietuvos moksleivių, sukarintų organizacijų, policininkų, medikų, Susisiekimo ministerijos darbuotojų uniformų projektų piešiniai, nuotraukos. Didžioji dalis parodos eksponatų visuomenei pristatomi pirmą kartą.
Parengė Lietuvos centrinis valstybės archyvas
Lietuvos Šaulių sąjungai 100-metų
Parengė LCVA
Vladui Putvinskiui-Pūtviui -150
Šiais metais minime visuomenės ir kultūros veikėjo, rašytojo, žuvininkystės pradininko Lietuvoje ir vieno iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjų Vlado Putvinskio-Pūtvio (1873-10-06–1929-03-05) 150-ąsias gimimo metines.
Vladas Putvinskis-Pūtvis (toliau – Vladas Putvinskis) kilęs iš senos Žemaitijos bajorų giminės. 1894 m. įstojo į Halės universitetą ir studijavo agronomiją, tačiau mokslų nebaigė. Vėliau Vladas Putvinskis lankė žuvininkystės kursus Lenkijoje. Sukaupęs nemažai žinių ir patirties, parengė vadovėlį ūkininkams „Karpių auginimas mažuose tvenkiniuose“, Dotnuvos žemės ūkio akademijoje dėstė žuvininkystės pagrindus. Vladas Putvinskis savo dvarų ūkiuose įdiegė daug naujovių – augino lubinus, numelioravo laukus, įvedė sėjomainą, įsteigė pavyzdingą pieno ūkį, populiarino žemaitukų veislės arklius.
Vladas Putvinskis, daug prisidėjo prie lietuvybės puoselėjimo, skatino lietuvių kalbos vartojimą – pats su žmona Emilija išmoko lietuvių kalbą, rūpinosi lietuviškos spaudos platinimu. Savo dvare Šilo Pavėžupyje įsteigė didžiausią draudžiamos lietuviškos spaudos gabenimo, paskirstymo ir platinimo centrą Žemaitijoje. 1899 m. Šilo Pavėžupyje, 1900 m. Graužikuose įsteigė slaptąsias mokyklas. Finansiškai rėmė Varpo žurnalą, bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje Vlado Putvio vardu. Plačiau…
Parengė LCVA
SKELBIAMA KGB SUDARYTA JONO ŽEMAIČIO-VYTAUTO BAUDŽIAMOJI BYLA
Minint Jono Žemaičio-Vytauto 110-ąsias gimimo metines, Lietuvos ypatingasis archyvas skelbia Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos sudarytą J. Žemaičio-Vytauto baudžiamąją bylą.
J. Žemaičio-Vytauto ir suimtų jo bendražygių Juozo Palubeckio-Simo, Elenos Palubeckytės-Liudo, Marijonos Žiliūtės-Eglutės apklausos protokolai, liudytojų apklausų ir akistatų protokolai, dokumentų bei ginklų ekspertizės aktai, originalūs partizanų dokumentai ir fotonuotraukos, kiti procesiniai dokumentai saugomi baudžiamojoje byloje, kurią sudaro 13 tomų ir 7 priedai. Byloje yra 5115 lapų. Byloje, tarp daugybės Lietuvos partizanų dokumentų, yra saugomas vienintelis žinomas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos originalas.
Parengė Lietuvos ypatingasis archyvas