LKA

GENEROLO JONO ŽEMAIČIO LIETUVOS KARO AKADEMIJOS BIBLIOTEKA


Virtualios parodos


Dovana Vilniui

Lietuvos centrinis valstybės archyvas Vilniaus 700 metų jubiliejaus proga pristato projektą „Dovana Vilniui“ virtualios parodos formatu

2023 m. Vilniaus miestas švęs savo 700 metų jubiliejų. Vilnius pirmą kartą paminėtas 1323 m. sausio 25 d. Gedimino laiškuose, kuriais į LDK sostinę buvo kviečiami pirkliai ir amatininkai. Tokiu būdu Vilnius pirmą kartą atsivėrė pasauliui, o pasaulis atrado Vilnių. Vilnius nuo pat ankstyvųjų valstybės gyvavimo laikų buvo jos širdis. Tai buvo šalies kultūrinis centras, valdovų rezidavimo vieta. Lotyniškoji krikščionybė, labiausiai į Rytus nutolęs Europos universitetas, tautų ir tikėjimų koegzistencija, savitas baroko epochos židinys, du šimtus metų miestą lydinti laisvių idėja ir kova už jas liudija apie nepaprastą Vilniaus patirtį.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, įsitraukdamas į Vilniaus 700 metų jubiliejaus minėjimą, 2022-uosius pradeda su 2 metus truksiančiu projektu „Dovana Vilniui“ virtualios parodos formatu Per šiuos ir ateinančius metus pasidalysime 700 rašytinių, foto, garso ir kino dokumentų, susijusių su Vilniaus miestu. Virtuali paroda bus nuolat atsinaujinanti ir papildoma naujais eksponatais įvairiomis temomis – nuo architektūros iki žymių vilniečių.

Naujienas apie parodos papildymą galite sekti archyvo Facebook paskyroje.

Kviečiame pažiūrėti!

Tarpukario Lietuvos kariniai statutai (1919-1940)

Parodoje siūlome susipažinti su šio laikotarpio statutais, kurie reglamentavo viršininkų ir pavaldinių tarpusavio santykius, tvarką, karių teises, pareigas, drausmę ir atsakomybę.

Parodos rengėjų tikslas – surinkti ir paskelbti visus visateksčius 1919–1940 m. išleistus kariuomenės statutus. Todėl maloniai kviečiame prie jos prisijungti visus, turinčius šio laikotarpio dokumentų.

Partneriai – Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos nacionalinė M.Mažvydo biblioteka, Kauno technologijos universiteto biblioteka.

Noriu grįžti visad namo, kur mano vėliava plevėsuoja

Noriu grįžti visad namo, kur mano vėliava plevėsuoja


2018 metais mūsų valstybei atšventus 100 metų nepriklausomybės sukaktį, vis dar galime švęsti mūsų valstybinės vėliavos 100 metų jubiliejų. Sausio 1 d. švenčiame ne tik Naujųjų metų pradžią, bet ir Vėliavos dieną ir būtent šiemet – 2019 metais yra šimtoji Vėliavos diena. Galime pasidžiaugti, kad mūsų vėliava jau 100 metų yra oficialus valstybės simbolis.
                 Mūsų trispalvė buvo patvirtinta prieškaryje, 1918 m. balandžio 25 d. Vėliava buvo sukurta prie tautiniuose raštuose dominavusių žalios ir raudonos spalvų pridėjus geltoną – šviesos simbolį. Tiesa, Lietuvos Taryba, kuri priėmė sprendimą dėl vėliavos, buvo nutarusi, kad vėliava susidarytų ne tik iš trijų tautinių spalvų, bet ir turėtų valstybės herbą. Vyčio buvo atsisakyta 1922 m. priimtoje Konstitucijoje.
                  Sausio 1 d. švenčiama Vėliavos diena mums primena, kad  1919 m. sausio 1 d. Gedimino pilies bokšte pirmą kartą Lietuvos trispalvę, kaip laisvos Lietuvos ženklą, iškėlė Lietuvos savanorių būrys, vadovaujamas Vilniaus miesto komendanto Kazio Škirpos. Be vado, būrį sudarė dar devyni savanoriai: karo valdininkai Jonas Nistelis ir Petras Gužas, kareiviai Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus. Pakelta vėliava buvo palydėta šūviais, o po to savanoriai sudainavo ir Lietuvos himną.
                 Šioje virtualioje parodoje turėsite galimybę išvysti Lietuvos trispalvės vienus pirmųjų iškėlimų per Vasario 16 d. minėjimus sovietmečiu, Baltijos kelyje plevėsavusias vėliavas, 1991 m. sausio 13 d. Taip pat unikalius 1992 metų Konstitucijos projektus, kuriuose minima mūsų trispalvė kaip valstybės simbolis. 
                    Šios parodos eksponatai saugomi Lietuvos valstybės naujajame archyve,   f. 10 „Lietuvos sąjūdis“ ir f. 32 „Kazimieras Motieka“ .

Lietuvos kariuomenės karininkai

1918-1953 metų Lietuvos kariuomenės karininkai – tai dvi karininkų kartos. Pirmoji – 1918-1920 metų Nepriklausomybės karų ir 1923 metų Klaipėdos išvadavimo kovų karininkai – karta, apgynusi Lietuvos laisvę.

Antrajai kartai priklausė Karo mokyklos išugdyti karininkai. Daugelis jų po 1940-ųjų okupacijos pateko į kalėjimus, lagerius, buvo nužudyti.

Nuotraukos ir dokumentai, supažindinantys su Lietuvos kariuomenės karininkais, išsilavinimo, tarnybos kariuomenėje faktais bei detalėmis, kariniais apdovanojimais.

Tarpukario Lietuvos uniformos

Specialieji drabužiai – uniformos buvo ir yra svarbus veiksnys bendruomenėje, asmenų ir grupių santykiuose. Asmenys, vilkėdami uniformas, aplinkai transliuoja vizualines užuominas. Iš dėvinčiojo uniformą yra tikimasi tam tikro elgesio, jis imamas sieti su tam tikru socialiniu statusu, vaidmeniu. Uniformos yra neatsiejamos nuo tokių temų kaip individualumas ir subordinacija, savikontrolė ir identiteto vizualinė išraiška.

Parengė Lietuvos centrinis valstybės archyvas

Jonas Žemaitis-Vytautas (1909–1954)

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras.
Parodą rengė Lietuvos ypatingasis archyvas

 Skelbiama KGB sudaryta Jono Žemaičio-Vytauto baudžiamoji byla

 SKELBIAMA KGB SUDARYTA JONO ŽEMAIČIO-VYTAUTO BAUDŽIAMOJI BYLA

Minint Jono Žemaičio-Vytauto 110-ąsias gimimo metines, Lietuvos ypatingasis archyvas skelbia Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos sudarytą J. Žemaičio-Vytauto baudžiamąją bylą.
J. Žemaičio-Vytauto ir suimtų jo bendražygių Juozo Palubeckio-Simo, Elenos Palubeckytės-Liudo, Marijonos Žiliūtės-Eglutės apklausos protokolai, liudytojų apklausų ir akistatų protokolai, dokumentų bei ginklų ekspertizės aktai, originalūs partizanų dokumentai ir fotonuotraukos, kiti procesiniai dokumentai saugomi baudžiamojoje byloje, kurią sudaro 13 tomų ir 7 priedai. Byloje yra 5115 lapų. Byloje, tarp daugybės Lietuvos partizanų dokumentų, yra saugomas vienintelis žinomas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos originalas.

Parengė Lietuvos ypatingasis archyvas