Virtualios parodos…
 | Tarpukario Lietuvos kariniai statutai (1919-1940) Parodoje siūlome susipažinti su šio laikotarpio statutais, kurie reglamentavo viršininkų ir pavaldinių tarpusavio santykius, tvarką, karių teises, pareigas, drausmę ir atsakomybę. Parodos rengėjų tikslas – surinkti ir paskelbti visus visateksčius 1919–1940 m. išleistus kariuomenės statutus. Todėl maloniai kviečiame prie jos prisijungti visus, turinčius šio laikotarpio dokumentų. Partneriai – Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos nacionalinė M.Mažvydo biblioteka, Kauno technologijos universiteto biblioteka. | ||
| . | |||
 | Lietuvos nepriklausomybės aktas ir jo paskelbimas „Lietuvos aide”. Signatarai Lietuvos Tarybos* 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje, Didžiojoje g. 30 (dabar Pilies g. 26, Signatarų namai), pirmininkaujant Jonui Basanavičiui, pasirašytas ir perskaitytas dokumentas, skelbiantis, kad atkuriama Lietuvos Valstybė, ir ji atsižada visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Tolimesnį valstybės likimą bei santvarką pavesta kurti Atkuriamajam Seimui. | ||
| . | |||
 | Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953 metų Lietuvos kariuomenės karininkai – tai dvi karininkų kartos. Pirmoji – 1918-1920 metų Nepriklausomybės karų ir 1923 metų Klaipėdos išvadavimo kovų karininkai – karta, apgynusi Lietuvos laisvę. Antrajai kartai priklausė Karo mokyklos išugdyti karininkai. Daugelis jų po 1940-ųjų okupacijos pateko į kalėjimus, lagerius, buvo nužudyti. Nuotraukos ir dokumentai, supažindinantys su Lietuvos kariuomenės karininkais, išsilavinimo, tarnybos kariuomenėje faktais bei detalėmis, kariniais apdovanojimais. | ||
| . | |||
 | „Tarpukario Lietuvos uniformos“ Specialieji drabužiai – uniformos buvo ir yra svarbus veiksnys bendruomenėje, asmenų ir grupių santykiuose. Asmenys, vilkėdami uniformas, aplinkai transliuoja vizualines užuominas. Iš dėvinčiojo uniformą yra tikimasi tam tikro elgesio, jis imamas sieti su tam tikru socialiniu statusu, vaidmeniu. Uniformos yra neatsiejamos nuo tokių temų kaip individualumas ir subordinacija, savikontrolė ir identiteto vizualinė išraiška. Parengė Lietuvos centrinis valstybės archyvas | ||
| . | |||
 | Jonas Žemaitis-Vytautas (1909–1954) Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras. Parodą rengė Lietuvos ypatingasis archyvas | ||
| . | |||
 | LIEPSNOJANTIS KAUNO PAVASARIS (LYA) Šiemet minime 50-ąsias Romo Kalantos susideginimo ir jo laidotuvių dieną prasidėjusių manifestacijų, vadinamų „Kauno pavasariu“, metines. Parengė Lietuvos ypatingasis archyvas |
 | _ | Sovietų represuoti Lietuvos kariuomenės generolai (LYA) Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, represijas patyrė 1262 tarpukario Lietuvos kariuomenės karininkai. Iš jų 150 buvo sušaudyti, 663 žuvo kalėjimuose, lageriuose ar mirė tremtyje. Apie 2 tūkst. karininkų buvo priversti rinktis emigraciją. Į atšiaurius SSRS regionus ištremti daugelio represuotų ar pasitraukiusių į Vakarus karininkų artimieji. Parengė Lietuvos ypatingasis archyvas |